Toksiškų ir žalingų medžiagų kontrolė pašarų sudedamosiose dalyse

i. Puvusių pašarų pavojai

Puvusieji pašarai gali sunaikinti pašaruose esančius maistinius elementus, todėl sumažėja jų maistinė vertė. Be to, jie sukuria daug mikotoksinų, dėl ko sumažėja paukščių (ypač vištų) pašarų skonis, pašaro suvartojimas ir virškinamumas, taip pat mažėja augimo tempai ir pašarų panaudojimo efektyvumas; sunkiais atvejais gali kilti apsinuodijimas. Kai kurie mikotoksinai – pvz., aflatoksinas – turi specifines toksiškas savybes, įskaitant kancerogeninį, mutageninį ir teratogeninį poveikį.

iI. Puvusių pašarų kontrolė

(1) Smarkiai puvinėję pašarai turi būti išmesti ir juos visiškai draudžiama naudoti.

(2) Maistas, kuris yra tik šiek tiek pelėjęs arba pablogėjęs, turi būti apdorotas šiais būdais:

A. **Fiziniai apdorojimo metodai:** Pelėjęs daleles galima rankiniu, mechaniniu ar elektroniniu būdu rūšiuoti ir pašalinti. Maisto perdirbimas ritinėjant ar malant, kad būtų pašalinta apvalkalų ir lukštų dalis, taip pat žymiai sumažina toksinų kiekį. Be to, pelėjusio maisto sumaišymas su nepelėjusiu maistu gali padėti praskiesti bendrą mikotoksinų koncentraciją visame maisto partijoje. Pagal mano šalies pašarų higienos standartus aflatoxino B1 leistinas kiekis mišriniuose pašaruose jaunoms viščiukų grupėms yra ≤ 0,01 mg/kg.

B. **Cheminių apdorojimo metodų:** Šie metodai tinka pelėsiuotiems grūdams ir sėkloms (pvz., kukurūzams, kvietui). Vienas iš būdų – pašarą įmerkti į 5 % kalcio hidroksido tirpalą 3–5 valandas, o po to kruopščiai nuplauti švariu vandeniu; šis metodas gali pasiekti detoksikacijos efektyvumą virš 90 %. Alternatyviai, pelėsiuotą pašarą veikiant aukšto slėgio gyvsidabrio lempa skleidžiama ultravioletine (UV) spinduliuote arba tiesiog išdžiovinti saulėje taip pat veiksmingai sunaikina pelėsį. Kitais cheminiais apdorojimais pelėsiuotas pašaras apdorojamas medžiagomis, tokiomis kaip amoniakas, natrio hidroksidas arba natrio bikarbonatas. Be to, naudojant oksiduojančiąsias medžiagas – pvz., vandenilio peroksidą, natrio hipochloritą arba chloro dujas – galima sumažinti arba neutralizuoti pelėsių aktyvumą.

C. **Mikrobinė fermentacinė apdorojimo metodika:** Paveikus pelėsiuotą pašarą fermentacinio apdorojimo procesu galima arba sunaikinti mikotoksinus, arba juos paversti mažiau toksiškomis medžiagomis. Šis metodas, palyginti su cheminėmis metodikomis, sukelia minimalų pašaro mitybinių komponentų praradimą; tačiau jis dar nebuvo plačiai įdiegtas komercinėje gamyboje.

D. **Mineralinės apdorojimo metodikos:** Kadangi aktyvuota anglis, bentonitas, fluoritas ir panašios medžiagos turi stiprią adsorbcijos gebą – be to, jos yra chemiškai stabilios, paprastai netirpsta vandenyje ir gyvūnams sunkiai absorbuojamos – jų įtraukimas į gyvūnų pašarą leidžia adsorbuoti pašare esančius mikotoksinus, taip sumažinant šių toksinų neigiamą poveikį gyvūnams.